Sorry, this entry is only available in Lithuanian.
2012 m. spalio 10 d. LDS “Klaipėdos” galerijoje atidaryta Dalios Čistovaitės šilko tapybos paroda ŠILKO MEDITACIJOS.
Čia eksponuojama šilko instaliacija “Devyni medžio sapnai” ir dvimačių šilko tapybos darbų ciklas “Arbatos gėrimo ceremonija”.
Tapyba ant šilko susidomėjau prieš gerus metus. Mane labai traukė šilko kaip medžiagos skaidrumas, lengvumas, plazdenimas. Nutapytas/nulietas vaizdas ir pro jį besismelkianti šviesa, primena akvarelės ir vitražo sintezę. Tai mane pakerėjo…
“D. Čistovaitės parodoje pasijunti patekęs į užuominų, nuojautų bei prisiminimų kupiną pasaulį. Autorė savo esė nurodo, kad „šilko instaliacija “Devyni medžio sapnai” gimė iš kasdienių apmąstymų (meditacijų) ir pajautų apie žmogaus būtį šiame pasaulyje. Medžio (Gyvenimo medžio, Pasaulio medžio – pasaulio centro, ašies) vaizdinys puikiai atspindi žmogaus esmę – kūniškąjį, žemiškąjį ir dvasinį, dangiškąjį pradus, jų jungtį. Šaknys, šakos, kamienas. Šaknimis gilyn į tamsią, paslaptingą, tvirtą žemę. Šakomis į erdvų neapčiuopiamą, saulėtą dangų. Materija ir dvasia. Regimas, apčiuopiamas, grubus ir subtilus, nematomas, bet puikiai jaučiamas pasauliai. Išorinis ir vidinis. Išorinis stabilumas ir nematomas, tylus vidinis augimas, nuolatinis judėjimas. Erdvė erdvėje. Sapnas tikrovėje, realybė sapne… Permatomas, lengvas tarsi šydas šilkas perteikia šią idėją – vienas kitą dengiantys, persiliejantys “dienos” ir “nakties” sapnai. Vaikštant erdvėje tarp šilko juostų atsiveria vis kita perspektyva, vis kiti persidengiančių vaizdų, patirčių siužetų nuotrupų, atspalvių, koloritų niuansai;”
“Apimtiniuose instaliacijos objektuose nutapytos realaus pasaulio formos labai dinamiškos. Kyla aukštyn augalai ir medžiai, persipina kamienai bei šakos. Tarp jų kartais įpieštos stilizuotų lapų, žiedų juostos ir egzotiniai paukščiai. Kūrinių dekoratyvumą sustiprina skaidraus kolorito tapysena. Permatomo šilko sluoksniai pripildo juos vitražiniu švytėjimu. Vietomis autorė panaudoja tik grafinį juodos ir baltos spalvų derinį. Kaip ir senieji kinų tapytojai ji nuima išorinį spalvų sluoksnį, palikdama menininkei esmines kūrinio formas. Panaudojusi kelis ištapyto šifoninio šilko sluoksnius dailininkė kartais sukuria ištisus šakų, lapų bei žiedų sūkurius. Taip formuojasi galinga, visa apimanti gamtos vizija , palaipsniui įgaunanti ritminę struktūrą. Todėl su gyvosios gamtos motyvais dera ir kai kur pastebimi Rytų ornamentikos atspindžiai.”
“Tyrinėtojai nurodo, kad ornamentinė puošyba senovėje buvo susijusi su magija, ritualais ir tuo pačiu šventomis vietomis. Apimtiniuose dailininkės darbuose sudekoratyvintos gamtos motyvai įgauna aiškią galutinę formą – matome devynis magiškus gyvybės stulpus. Jie kaip gyvybės ar pasaulio medžiai įkūnija pastovų judėjimą erdvėje ir laike. Kyla asocijacijos su stulpais, kurie formuodavo šventyklose amžiną ratą. Šis gamtos elementų kupinas statinys kuria magišką, tačiau realią erdvės struktūrą.”
“Jos poveikį žiūrovui sustiprina ant sienų įkomponuoti darbai, palaipsniui perkeliantys mus į dvasines gilumas. Augaliniai motyvai ir spalviniai deriniai dvimačiuose darbuose labiau disciplinuoti (ciklas “Arbatos gėrimo ceremonija”). Jie akcentuoja aiškius indų formų apskritimus bei aprėminimų stačiakampius ir kvadratus. Neiškreiptuose subjektyvia perspektyva arbatos puodeliuose sūkuriuoja skysčiai ir garai. Kai kada darbo centre įkomponuotas ir nestilizuotas senasis Rytų simbolis – lotosas.
Griežtos, dažnai sudėtingos struktūros darbai, asocijuojasi su meditacijai skirtais objektais, pvz.: arbatos ceremonijos puodeliais. Autorė yra rašiusi: “Arbatos gėrimo metu sustojęs laikas. Laikas, atveriantis visus pojūčių – klausos, uoslės, regėjimo, lytėjimo, skonio – kanalus ir kanalėlius akimirkos grožiui sutekėti į mus ir išsklisti iki pačių plaukų galiukų”. Kartais dailininkė naudoja nedideles, netikėtai kontrastuojančias su griežta kompozicija detales. Tai primena japonų meistrus, kurie tobulame arbatos namelyje patalpindavo neapdorotus, kreivokus medžio kamienus. Šių autorės tapybos darbų kompozicija turėtų priminti žiūrovams ritualizuotas elgesio normas, pagrįstas harmonijos, tylos, tyrumo ir pagarbos principais. Eksponuotų ant sienų darbų visuma formuoja mandalos – meditacinio simbolio viziją. Devynias dienas kuriama mandala Rytuose buvo parama ieškančiam tiesos. Priminsime, kad sanskrito kalba “mandala” reiškia ratą arba vienybę.”
Saulius Mikėnas, meno istorikas
Parodos kūriniai ir atidarymo akimirkos
