1970 gimė Kaune.
1988 Kauno dailės gimnazijos abiturientė.
1989-1996 tapybos studijos Vilniaus dailės akademijoje, magistro laipsnis.
1993 pradeda dalyvauti parodose.
1996-2010 dėsto dailės disciplinas Kauno dailės gimnazijoje.
Šalia profesionalios kūrybos domisi religijotyra, meno, spalvų, aromatų terapija. Dalyvauja meno terapijos, humanistinės psichologijos seminaruose.
2006-2007 kamerinė dailės studija vaikams ir suaugusiems Kaune ArtClub – profesionalus dailės dalykų mokymas, individuali dailės terapija.
2009 Lietuvos dailininkų sąjungos narė, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narė.
2010 gyvena ir kuria Klaipėdoje.
2010 įkuria tapybos ir fotografijos Studiją-Galeriją Klaipėdoje.
„Pagrindinė visą kūrybą persmelkianti tema – žmogus ir jo sielos apsauga, dvasinių ieškojimų posūkiai, patirčių atradimai, gamtos ir žmogaus harmonija. Šviesos leitmotyvas – ir kaip Dieviško visur esančio principo simbolis, ir kaip tapybinės išraiškos elementas. Kad ją išreikščiau, savo paveiksluose naudoju įvairius stilius – minkštą impresionismą, dekoratyvų, abstrakciją ar švelnų siurrealizmą. Mano kūryba apie tai, kaip mums visiems reikalinga ta vieta, Rojus, kur galime atsitraukti nuo dienos darbų ir informacijos lavinos, pailsėti, nurimti, pažvelgti į save ir aplinkinius bei vykstančius reiškinius pasaulyje iš atstumo, permąstyti santykį su svarbiais mums žmonėmis, įvykiais. Pabūti rimtyje su savo siela ir protu. O tada vėl pasinerti į gyvenimo srautą, gyventi, kurti, keisti su naujomis jėgomis.“
Kuria aliejiniais, akriliniais dažais, pieštuku, akvarelės ir mišria technikomis, tapo ant šilko. Yra sukūrusi atviručių, miniatiūrų kolekcijas. Rengia asmenines ir dalyvauja bendrose parodose, simpoziumuose. Paveikslų yra įsigiję privatūs kolekcionieriai Lietuvoje, Japonijoje, JAV, Kanadoje, Švedijoje, Italijoje, Vokietijoje.
SOLO parodos
1993, 1994 tapyba, Vilniaus Jaunimo teatras
1995 tapyba, „Skliautų“ galerija, Vilnius
1996 tapyba, Vilniaus dailės akademijos Galerija
1996 tapyba, Kauno Menininkų namai
1997 IŠ ANGELŲ GYVENIMO, tapyba, Kauno filharmonija.
1997 tapyba, Raseinių ir Jurbarko galerijos
2000 ŠVIESOS REGĖJIMAS, tapyba, „Lango“ galerija, Kaunas
2002 GYVENIMAS-ŽAIDIMAS, tapyba, „Eglės“ galerija, Kaunas
2003 MEDITACIJOS, tapyba, „Eglės“ galerija, Kaunas
2003 MES ESAME VIENA, tapyba, „Rūtos“ galerija, Vilnius
2010 GĖLĖS IR AKMENĖLIAI, tapyba, Klaipėdos m. savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyrius
2010 GĖLĖS IR AKMENĖLIAI, tapyba, Palangos viešosios bibliotekos parodų salė
2012 ŠILKO MEDITACIJOS, šilko tapyba, instaliacija, Klaipėdos Galerija, LDS
2014 PAKRANTĖS LABIRINTAI, tapyba ant medžio, Baroti galerija, Klaipėda
2016 PAKRANTĖS LABIRINTAI, tapyba ant medžio, „Parko“ galerija, Kaunas
2019 APIE ROJAUS SODUS, tapyba, Baroti galerija, Klaipėda
GRUPINĖS parodos
1998 kasmetinė Kauno dailininkų paroda, tapyba, Kauno Paveikslų galerija
1999 “VanPedagogai, tapyba”, Kauno LDS „Galerija“
2000 VANDUO IR SPALVA, akvarelės paroda, Kauno LDS „Galerijoje“
2000 „Geriausias 1999 m. kūrinys“, tapyba, Kauno Parodų rūmuose
2001 „Kauno jaunųjų menininkų tapyba“, tapyba, LDS, Vilniaus rotušė
2004 „Vieno darbo paroda“, tapyba, LDS „Meno parko“ galerija, Kaunas
2005-2010 „Geriausias metų kūrinys“, tapyba, Kauno Parodų rūmai
2010 RAMYBĖS POJŪTIS, tapyba (Dalia Čistovaitė), fotografija (Vasilij Ščiogolev)
Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, Giruliai
2011 IEŠKOKIM PAKRANTĖS, Vilnius, “Arkos” galerija
2011 KVADRATAS IV, Panevėžys, Dailės galerija
2011 LABIRINTAI pakrantės erdvėse 2011, Dailininkų sąjungos parodų salė, Vilnius
2011 EMOCIJA, piešinio paroda, Parodų rūmai, Klaipėda
2011 APIE TAI, moterų dailininkių paroda, Vilniaus Rotušė
2011 ATSPINDYS, respublikinė taikomojo meno projekto paroda, LDS „Klaipėdos galerija“
2012 KVADRATAS V, dailės dėstytojų ir pedagogų kūrybos paroda, galerija „Aukso pjūvis“, Kaunas
2012 VAKARŲ VĖJAI, Klaipėdos krašto dailininkų bienalė, KKKC, Klaipėda
2012 SPALVA-NUOTAIKA-SIMBOLIS, balto kūrinio paroda, galerija „Balta“, Kaunas
2013 KVADRATAS VI, dailės dėstytojų ir pedagogų kūrybos paroda, galerija „Aukso pjūvis“, Kaunas
2013 LDS Klaipėdos skyriaus 40-mečio paroda, KKKC, Klaipėda
2014 KVADRATAS VII, paroda, skirta K. Malevičiui atminti, galerija „Aukso pjūvis“, Kaunas
2014 Vakarų vėjai DONELAIČIUI 300, KKKC, Klaipėda
2014 EMOCIJA, piešinio paroda, KKKC, Klaipėda
2015 KVADRATAS VIII, MANDALA, dailės dėstytojų ir pedagogų kūrybos paroda, galerija „Aukso pjūvis“, Kaunas
2016 KVADRATAS IX, ŽENKLAS, dailės dėstytojų ir pedagogų kūrybos paroda, galerija „Aukso pjūvis“, Kaunas
2016 BALTIJOS TILTAI, „Kryptys ir iššūkiai“, tarptautinė akvarelės bienalė, Paveikslų galerija, Kaunas
2016 VAKARŲ VĖJAI, Klaipėdos krašto dailininkų bienalė, skirta A. Žalio atminimui, KKKC, Klaipėda
2017 KVADRATAS X, DVASIA, dailės dėstytojų ir pedagogų kūrybos paroda, galerija „Aukso pjūvis“, Kaunas
2017 AUTOPORTRETAS, respublikinė autoportreto paroda, LDS „Klaipėdo galerija“
2018 VAKARŲ VĖJAI ’18, Klaipėdos krašto dailininkų bienalė, skirta Lietuvos 100-mečiui pažymėti, KKKC, Klaipėda
2018 BALTIJOS TILTAI ’18, 7-oji tarptautinė akvarelės bienalė, Kaunas
2019 AkvaPauzė, akvarelės paroda, Klaipėdos koncertų salė
2020 KVADRATAS XII, PRIEŠ-PO, galerija „Aukso pjūvis“, Kaunas
2020 POZICIJA, tapyba, GalerijaXX, Panevėžys
2020 8-oji PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODA, Žemaičių dailės muziejus, Plungė
2020 BALTIJOS TILTAI ’20, FABULA, 8-oji tarptautinė akvarelės bienalė, Kaunas
STRAIPSNIAI apie kūrybą
PAVASARIŠKAI ŠVIESOS SPALVOS „AKADEMIJOJE“. N. Aukštaitytė. Lietuvos aidas, 1996-05-11
IDEALIZMO ATŠVAITAI. S.Mikėnas. 7 meno dienos, 2000-04-21
ŠVIESOS REGĖJIMAS. I. Kazakevičius. Dienovidis. Nr. 15, 2000 gegužes 5-18
JAUNŲJŲ FANTAZIJOS METAMORFOZĖS. G. Milkevičiūtė. Lietuvos žinios, 2001-01-20
JAUNŲJŲ KAUNO MENININKŲ TAPYBA. V.Poškus. 7 meno dienos, 2001-02-16
DU MAŽI MONOLOGAI. J. Zabulytė. Kauno diena, 2002-06-15
MEDITACIJOS PIEŠTUKU IR TEPTUKU. E. Drungytė. Literatūra ir menas. 2003-06-06
SAPNŲ TAPYTOJA. R. Banienė. Būrėja. 2006 birželis, Nr 06 (44)
TEREIKIA LEISTI PILDYTIS SVAJONĖMS… Ivona Žiemytė. Vakarų ekspresas, 2010-04-26
MENININKAI ATRADO SAVASIAS PAKRANTES. R. Gedvilaitė. Palangos tiltas, 2010-05-19
GYVENIMO AKIMIRKOS STEBUKLAS. S.Grauslytė. Vakarų ekspresas, 2010-08-27
PAKRANTĖS LABIRINTAI PAGAL D. ČISTOVAITĘ. K. Jokubavičienė. Durys, 2014 lapkritis, Nr. 11
TAPYBA- DŽIAUGSMINGAS BŪDAS KALBĖTI BE ŽODŽIŲ. D. Janauskaitė. Durys, 2016 vasaris, Nr. 2 (26)
„Tai, kas jau buvo aktualu studijų metais, įgavo pagreitį ir ryškias formas baigus Dailės akademiją. Nors išraiškos ir stiliai nuolatos kito – impresionistinis ir dekoratyvus, hiperrealistinis ir abstraktus – tačiau pagrindinė kūrybos tema – ŠVIESOS – dvasinės ir materialios – idėja nuo studijų laikų neapleidžia tapytojos ir vis naujomis tapybinėmis formomis išnyra senesniuse ir naujausiuose darbuose. Siekimas tolerancijos ir harmoningo pasaulio patirties, nors tai nekart deklaruota ir Vakarų pasaulio siekiamybėse, Dalią vis tik nukelia ten, kur yra galimybė tai atrasti – į Himalajų kalnų papėdes. Nuo studijų laikų domėjimasis rytų filosofija, religijomis, menu verčia Dalią pereiti Indiją skersai ir išilgai. O visai šalia – lietuvių liaudies skrynių tapyba, kuri taipogi stipriai įtakoja Dalios kūrybinius ieškojimus. Rytų ir Vakarų kultūrų sankirta.
Ši jungtis natūraliai atsispindi Dalios Čistovaitės tapyboje. Dvasinė ir meninė – profesionalioji patirtis susilieja ir per autentišką formos, kolorito, stilistikos išraišką liejasi pilnose šviesos, spalvų, harmonijos drobėse. Dalia intuityviai ieško tų tapybinės išraiškos formų, kurios galėtų išreikšti jos svarbiausią įdėją: „Tapau gyvenimo džiaugsmą“, sako Dalia Čistovaitė, tuo metu, kai daug kas tik ir šneka apie ašarų pakalnę.“
Prof. Pranas Griušys, tapytojas
“Laisvą nuo materialistinių problemų pasaulį dailėje dažniausiai pateikia ŠVIESA. Ji ir tapo vienu iš pagrindinių elementų D. Čistovaitės paveiksluose. Menininkė dažnai išskaido šviesą atviru, tačiau tvarkingai fiksuojamu potėpiu nedidelių dalelių srautą. Jis persmelkia visas paveikslo erdvės formas. Taip realūs vaizdiniai nuvalomi nuo antraeilių detalių, atskiri daiktai – nuo savo materialių savybių. Perėjimą į kitą lygmenį akcentuoja ir ryškiais potėpiais sukurtos autonominės šviesos bei spalvos struktūros. Jų kartojimasis sukuria užvaldantį ornamentinį tapytojo kompozicijos ritmą. Matome autorės jaučiamą vientisą makro- ir mikropasaulio vaizdą. Vėliau menininkė jį deformuoja, išryškina atskiras dalis ar aspektus („Šaltinis“, 1998). Laisvai sruvenanti šviesa įgauna kryptį ir pagreitį, nurodo žiūrovui savo šaltinį bei numanomą paveikslo įvardijimą („Tūkstantlapis“, 1999 m.)”
„Kitose drobėse matome naują būties evoliucijos etapą – atskirų formų pasaulį. D.Čistovaitė dažniausiai vaizduoja rožių, lelijų žiedus bei įvairiausių dydžių ir spalvų akmenis. Tokie objektai Rytų ir Vakarų kultūrose gali būti naudojami kaip įvairių dvasinių reiškinių simboliai. Nuo seno manyta, jog jie įkūnija dalį visuminės pradžios (kartais dailininkė savo darbuose pateikia ir pradinę šių formų būseną – pav. „Žydintis akmuo“). Minėtus simbolinę prasmę turinčius elementus tapytoja įkomponuoja begalinėse erdvėse. Vieni objektai kaip ryšio tarp dangaus ir žemės išraiška sklendžia melsvose gelmėse. Kiti užima beveik visą paveikslo plotą ir kreipia mūsų žvilgsnį mikrokosmoso link „Jūros akmenėlio paslaptis“).
Beribės erdvės pojūtį sustiprina stiprus, visas kompozicijų dalis persmelkiantis švytėjimas. Drobėse „Meditacijos į akmenėlius“ ant spalvoto grunto dėti vertikalūs fono potėpiai vibruoja skaidriais pustoniais ir tapybos sluoksnis persišviečia tarsi lesiruotas. Itin daug dėmesio autorė skyrė šviesos susidūrimui su formų paviršiumi. Akmenys tiesiog prisodrinti įsiskverbusios įjuos šviesos (ją nešančiomis spalvų kruopelėmis).“
Saulius Mikėnas, menotyrininkas
“Potekstinė erdvė teigia sielos persikūnijimą, siekimą sutaurinti materiją, tarsi nušviesti ją. Ezoterinės patirtys byloja, kad žmogui pasiekiamas netikėtas nušvitimas, praregėjimas. O akmeniui? D.Čistovaitės kūriniuose – taip. Taip pat paprastai juose neišsakumas virsta teiginiu, o šis – metafora. „Alfa“ ir „omega“ nežymi nei pradžios nei pabaigos – vien tęstinumą.
Struktūriniame tapytojos tekste dominuoja minimalizmas. Dulsvame kolorite popmeno principu derinami dviejų-trijų tonų ruožai. Šie segmentai tarpusavyje susiliečia, persisluoksniuoja, skaidosi. Atsiradę laisvi tarpai pripildomi įvairiausių konfigūracijų detalių, teptuko vingių, smulkių protoformų („Tūkstantlapis“, „Palaimos vandenynas“). Lakoniškumas, lėta mirguliuojančios šviesos slinktis, architektoninis tolygumas atskleidžia subtilų menininkės tapybinės plastikos pojūtį. Tačiau čia susiduriame su paradoksu. Pastelinių atspalvių monotonija užgožia racionalų požiūrį į anksčiau minėtą kūrinio daiktiškumą. Tai, kas vaizduojama, tarsi tirpsta, išslysta iš regos lauko. Ir tuo pat metu išlieka realios apčiuopiamos substancijos. Toks teksto/potekstės pulsavimas primena mantrinį sąmonės/pasąmonės dialogą kuomet esmę stengiamasi pažinti atmetant pretenzijas į pažinimą, kaip į reiškinį. Kūrybiniu nuoširdumu D.Čistovaitė siekia būsenos be klausimų ir atsakymų, viena už kitą „realesnės“ erdvės erdvėje, t.y. dabarties su begaline interpretacijų galimybe.”
I. Kazakevičius, menotyrininkas
