1970  gimė Kaune.
1988  Kauno dailės gimnazijos abiturientė.
1989-1996  tapybos studijos Vilniaus dailės akademijoje, magistro laipsnis.
1993  pradeda dalyvauti parodose.
1996-2010  dėsto dailės disciplinas Kauno dailės gimnazijoje.

 Šalia profesionalios kūrybos domisi religijotyra, meno, spalvų, aromatų terapija. Dalyvauja meno terapijos, humanistinės psichologijos  seminaruose.
2006-2007  kamerinė dailės studija vaikams ir suaugusiems Kaune ArtClub – profesionalus  dailės dalykų mokymas, individuali dailės terapija.

2009  Lietuvos dailininkų sąjungos narė, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narė.

2010  gyvena ir kuria Klaipėdoje.
2010  įkuria tapybos ir fotografijos Studiją-Galeriją Klaipėdoje.

 Kuria aliejiniais, akriliniais dažais, pieštuku, akvarelės ir mišria technikomis, tapo ant šilko. Yra sukūrusi atviručių, miniatiūrų kolekcijas. Rengia asmenines ir dalyvauja bendrose parodose, simpoziumuose. Paveikslų yra įsigiję privatūs kolekcionieriai Lietuvoje, Japonijoje, JAV, Kanadoje, Švedijoje, Italijoje, Vokietijoje.

 

Pabučiavimas, 2003

SOLO parodos

1993, 1994  tapyba, Vilniaus Jaunimo teatras
1995  tapyba, „Skliautų“  galerija, Vilnius
1996  tapyba, Vilniaus dailės akademijos Galerija
1996  tapyba, Kauno Menininkų namai
1997  IŠ ANGELŲ GYVENIMO, tapyba, Kauno filharmonija.
1997  tapyba, Raseinių ir Jurbarko galerijos
2000  ŠVIESOS REGĖJIMAS, tapyba, „Lango“ galerija, Kaunas
2002  GYVENIMAS-ŽAIDIMAS, tapyba, „Eglės“  galerija, Kaunas
2003  MEDITACIJOS, tapyba, „Eglės“  galerija, Kaunas
2003  MES ESAME VIENA, tapyba, „Rūtos“ galerija, Vilnius
2010  GĖLĖS IR AKMENĖLIAI, tapyba, Klaipėdos m. savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyrius
2010  GĖLĖS IR AKMENĖLIAI, tapyba, Palangos viešosios bibliotekos parodų salė
2012  ŠILKO MEDITACIJOS, šilko tapyba, instaliacija, Klaipėdos Galerija, LDS
2014  PAKRANTĖS LABIRINTAI, tapyba ant medžio, Baroti galerija, Klaipėda
2016  PAKRANTĖS LABIRINTAI, tapyba ant medžio, „Parko“ galerija, Kaunas

 

GRUPINĖS parodos

Pakrantės labirintai. Šviečiantis, 2014

1998  kasmetinė Kauno dailininkų paroda, tapyba, Kauno Paveikslų galerija
1999  “VanPedagogai, tapyba”, Kauno LDS „Galerija“
2000  VANDUO IR SPALVA, akvarelės paroda, Kauno LDS „Galerijoje“
2000  „Geriausias 1999 m. kūrinys“, tapyba, Kauno Parodų rūmuose
2001  „Kauno jaunųjų menininkų tapyba“, tapyba, LDS, Vilniaus rotušė
2004  „Vieno darbo paroda“, tapyba, LDS „Meno parko“ galerija, Kaunas
2005-2010  „Geriausias metų kūrinys“, tapyba, Kauno Parodų rūmai
2010  RAMYBĖS POJŪTIS, tapyba (Dalia Čistovaitė), fotografija (Vasilij Ščiogolev)
Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, Giruliai
2011  IEŠKOKIM PAKRANTĖS, Vilnius, “Arkos” galerija
2011  KVADRATAS IV, Panevėžys, Dailės galerija
2011  LABIRINTAI pakrantės erdvėse 2011, Dailininkų sąjungos parodų salė, Vilnius
2011  EMOCIJA, piešinio paroda, Parodų rūmai, Klaipėda
2011  APIE TAI, moterų dailininkių paroda, Vilniaus Rotušė
2011  ATSPINDYS, respublikinė taikomojo meno projekto paroda, LDS „Klaipėdos galerija“
2012  KVADRATAS V, dailės dėstytojų ir pedagogų kūrybos paroda, galerija „Aukso pjūvis“, Kaunas
2012  VAKARŲ VĖJAI, Klaipėdos krašto dailininkų bienalė, KKKC, Klaipėda
2012  SPALVA-NUOTAIKA-SIMBOLIS, balto kūrinio paroda, galerija „Balta“, Kaunas
2013  KVADRATAS VI, dailės dėstytojų ir pedagogų kūrybos paroda, galerija „Aukso pjūvis“, Kaunas
2013  LDS Klaipėdos skyriaus 40-mečio paroda, KKKC, Klaipėda
2014  KVADRATAS VII, paroda, skirta K. Malevičiui atminti, galerija „Aukso pjūvis“, Kaunas
2014  Vakarų vėjai DONELAIČIUI 300, KKKC, Klaipėda
2014  EMOCIJA, piešinio paroda, KKKC, Klaipėda
2015  KVADRATAS VIII, MANDALA, dailės dėstytojų ir pedagogų kūrybos paroda, galerija „Aukso pjūvis“, Kaunas
2016  KVADRATAS IX, ŽENKLAS, dailės dėstytojų ir pedagogų kūrybos paroda, galerija „Aukso pjūvis“, Kaunas
2016  BALTIJOS TILTAI, „Kryptys ir iššūkiai“, tarptautinė akvarelės bienalė, Paveikslų galerija, Kaunas
2016  VAKARŲ VĖJAI, Klaipėdos krašto dailininkų bienalė, skirta A. Žalio atminimui, KKKC, Klaipėda
2017  KVADRATAS X, DVASIA, dailės dėstytojų ir pedagogų kūrybos paroda, galerija „Aukso pjūvis“, Kaunas
2017  AUTOPORTRETAS, respublikinė autoportreto paroda, LDS „Klaipėdo galerija“ 

 

Straipsniai apie kūrybą

PAVASARIŠKAI  ŠVIESOS  SPALVOS  „AKADEMIJOJE“.  N. Aukštaitytė. Lietuvos aidas, 1996-05-11
IDEALIZMO  ATŠVAITAI.  S.Mikėnas. 7 meno dienos, 2000-04-21
ŠVIESOS  REGĖJIMAS.  I. Kazakevičius. Dienovidis. Nr. 15, 2000 gegužes 5-18
JAUNŲJŲ  FANTAZIJOS  METAMORFOZĖS.  G. Milkevičiūtė. Lietuvos žinios, 2001-01-20
JAUNŲJŲ  KAUNO  MENININKŲ  TAPYBA.  V.Poškus. 7 meno dienos, 2001-02-16
DU MAŽI  MONOLOGAI.  J. Zabulytė. Kauno diena, 2002-06-15
MEDITACIJOS  PIEŠTUKU  IR  TEPTUKU.  E. Drungytė. Literatūra ir menas. 2003-06-06
SAPNŲ  TAPYTOJA. R. Banienė.  Būrėja. 2006 birželis, Nr 06 (44)
TEREIKIA  LEISTI  PILDYTIS  SVAJONĖMS…  Ivona Žiemytė. Vakarų ekspresas, 2010-04-26
MENININKAI  ATRADO  SAVASIAS  PAKRANTES. R. Gedvilaitė. Palangos tiltas, 2010-05-19
GYVENIMO  AKIMIRKOS  STEBUKLAS.  S.Grauslytė. Vakarų ekspresas, 2010-08-27
PAKRANTĖS LABIRINTAI PAGAL D. ČISTOVAITĘ. K. Jokubavičienė. Durys, 2014 lapkritis, Nr. 11
TAPYBA- DŽIAUGSMINGAS BŪDAS KALBĖTI BE ŽODŽIŲ. D. Janauskaitė. Durys, 2016 vasaris, Nr. 2 (26)


Atrask save, 2000

„Tai, kas jau buvo aktualu studijų metais, įgavo pagreitį ir ryškias formas baigus Dailės akademiją. Nors išraiškos ir stiliai nuolatos kito – impresionistinis ir dekoratyvus, hiperrealistinis ir abstraktus – tačiau pagrindinė kūrybos tema – ŠVIESOS – dvasinės ir materialios – idėja nuo studijų laikų neapleidžia tapytojos ir vis naujomis tapybinėmis formomis išnyra senesniuse ir naujausiuose darbuose. Siekimas tolerancijos ir harmoningo pasaulio patirties, nors tai nekart deklaruota ir Vakarų pasaulio siekiamybėse, Dalią vis tik nukelia ten, kur yra galimybė tai atrasti – į Himalajų kalnų papėdes. Nuo studijų laikų domėjimasis rytų filosofija, religijomis, menu verčia Dalią pereiti Indiją skersai ir išilgai. O visai šalia – lietuvių liaudies skrynių tapyba, kuri taipogi stipriai įtakoja Dalios kūrybinius ieškojimus. Rytų ir Vakarų kultūrų sankirta.
Ši jungtis natūraliai atsispindi Dalios Čistovaitės tapyboje. Dvasinė ir meninė – profesionalioji patirtis susilieja ir per autentišką formos, kolorito, stilistikos išraišką liejasi pilnose šviesos, spalvų, harmonijos drobėse. Dalia intuityviai ieško tų tapybinės išraiškos formų, kurios galėtų išreikšti jos svarbiausią įdėją: „Tapau gyvenimo džiaugsmą“, sako Dalia Čistovaitė, tuo metu, kai daug kas tik ir šneka apie ašarų pakalnę.“

Prof. Pranas Griušys, tapytojas

 

Nušvitimas, 4, 2008

 

Šaltinis, 1998

 “Laisvą nuo materialistinių problemų pasaulį dailėje dažniausiai pateikia ŠVIESA. Ji ir tapo vienu iš pagrindinių elementų D. Čistovaitės paveiksluose. Menininkė dažnai išskaido šviesą atviru, tačiau tvarkingai fiksuojamu potėpiu  nedidelių dalelių srautą. Jis persmelkia visas paveikslo erdvės formas. Taip realūs vaizdiniai nuvalomi nuo antraeilių detalių, atskiri daiktai – nuo savo materialių savybių. Perėjimą į kitą lygmenį akcentuoja ir ryškiais potėpiais sukurtos autonominės šviesos bei spalvos struktūros. Jų kartojimasis sukuria užvaldantį ornamentinį tapytojo kompozicijos ritmą. Matome autorės jaučiamą vientisą makro- ir mikropasaulio vaizdą. Vėliau menininkė jį deformuoja, išryškina atskiras dalis ar aspektus („Šaltinis“, 1998). Laisvai sruvenanti šviesa įgauna kryptį ir pagreitį, nurodo žiūrovui savo šaltinį bei numanomą paveikslo įvardijimą („Tūkstantlapis“, 1999 m.)”

  

Tūkstantlapis, 1999

 „Kitose drobėse  matome naują būties  evoliucijos etapą –  atskirų formų pasaulį.     D.Čistovaitė dažniausiai vaizduoja rožių, lelijų žiedus bei įvairiausių dydžių ir spalvų akmenis. Tokie objektai Rytų ir Vakarų kultūrose gali būti naudojami kaip įvairių dvasinių reiškinių simboliai. Nuo seno manyta, jog jie įkūnija dalį visuminės pradžios (kartais dailininkė savo darbuose pateikia ir pradinę šių formų būseną – pav. „Žydintis akmuo“). Minėtus simbolinę prasmę turinčius elementus tapytoja įkomponuoja begalinėse erdvėse. Vieni objektai kaip ryšio tarp dangaus ir žemės išraiška sklendžia melsvose gelmėse. Kiti užima beveik visą paveikslo plotą ir kreipia mūsų žvilgsnį mikrokosmoso link „Jūros akmenėlio paslaptis“).

Jūros akmenėlio paslaptis, 1997

Beribės erdvės pojūtį sustiprina stiprus, visas kompozicijų dalis persmelkiantis švytėjimas. Drobėse „Meditacijos į akmenėlius“ ant spalvoto grunto dėti vertikalūs fono potėpiai vibruoja skaidriais pustoniais ir tapybos sluoksnis persišviečia tarsi lesiruotas. Itin daug dėmesio autorė skyrė šviesos susidūrimui su formų paviršiumi. Akmenys tiesiog prisodrinti įsiskverbusios įjuos šviesos (ją nešančiomis spalvų kruopelėmis).“

Saulius Mikėnas, menotyrininkas

 

 “Potekstinė erdvė teigia sielos persikūnijimą, siekimą sutaurinti materiją, tarsi nušviesti ją. Ezoterinės patirtys byloja, kad žmogui pasiekiamas netikėtas nušvitimas, praregėjimas.  O akmeniui? D.Čistovaitės kūriniuose – taip. Taip pat paprastai juose neišsakumas virsta teiginiu, o šis – metafora. „Alfa“ ir „omega“ nežymi nei pradžios nei pabaigos – vien tęstinumą.

Rausvas lotosas, 2003

Struktūriniame tapytojos tekste dominuoja minimalizmas. Dulsvame kolorite popmeno principu derinami dviejų-trijų tonų ruožai. Šie segmentai tarpusavyje susiliečia, persisluoksniuoja, skaidosi. Atsiradę laisvi tarpai pripildomi įvairiausių konfigūracijų detalių, teptuko vingių, smulkių protoformų („Tūkstantlapis“, „Palaimos vandenynas“). Lakoniškumas, lėta mirguliuojančios šviesos slinktis, architektoninis tolygumas atskleidžia subtilų menininkės tapybinės plastikos pojūtį. Tačiau čia susiduriame su paradoksu. Pastelinių atspalvių monotonija užgožia racionalų požiūrį į anksčiau minėtą kūrinio daiktiškumą. Tai, kas vaizduojama, tarsi tirpsta, išslysta iš regos lauko. Ir tuo pat metu išlieka realios apčiuopiamos substancijos. Toks teksto/potekstės pulsavimas primena mantrinį sąmonės/pasąmonės dialogą kuomet esmę stengiamasi pažinti atmetant pretenzijas į pažinimą, kaip į reiškinį. Kūrybiniu nuoširdumu D.Čistovaitė siekia būsenos be klausimų ir atsakymų, viena už kitą „realesnės“ erdvės erdvėje, t.y. dabarties su begaline interpretacijų galimybe.”

I. Kazakevičius, menotyrininkas